Kokie yra žmogaus vystymosi etapai?
Žmogaus raidos etapai yra visa eilė biologinių, fizinių, emocinių, psichologinių ir socialinių pokyčių, kuriuos žmonės patiria per visą savo gyvenimo trajektoriją.
Idealiu atveju žmogaus gyvenimo ciklas apima septynis žmogaus vystymosi etapus:
- Prenatalinė fazė
- Vaikystė
- Vaikystė
- Paauglystė
- Jaunimas
- Suaugusiųjų amžius
- Senatvė
Kiekviena iš šių raidos fazių atneša daugybę pokyčių, kurie yra būtini individo evoliucijai, todėl svarbu žinoti kiekvieno etapo ypatybes.
Prenatalinė fazė (nėštumas)
Tai vystymosi stadija, vykstanti gimdoje ir kurioje embrionas pradeda savo vystymosi procesą, kol tampa visiškai susiformavusiu naujagimiu. Ją sudaro trys pakopos:
Germinalinis laikotarpis
Tai apvaisinimo momentas, kai kiaušinėlis apvaisinamas spermatozoidu ir pradeda judėti gimdos link, kur jis implantuos.
Embrioninis laikotarpis
Tai yra etapas, kuriame prasideda ląstelių dalijimasis pagal jų funkcijas ir kuris sukels kaulų ir raumenų struktūrą bei skirtingus kūdikio organus.
Vaisiaus laikotarpis
Šioje fazėje organai pradeda formuotis ir bręsti. Šis vystymosi etapas prasideda 12 nėštumo savaičių ir baigiasi kūdikio gimimu.
Taip pat žiūrėkite Nėštumas.
Vaikystė (nuo 0 iki 6 metų)
Tai vystymosi fazė, kuriai būdingas psichomotorinių įgūdžių ir gebėjimų, taip pat kalbos mokymasis. Kiti vaikystės etapo bruožai yra šie:
- Kūdikis pradeda valgyti kietą maistą.
- Pirmuosius judesius jie pradeda savarankiškai, pirmiausia ropoja, o paskui eina.
- Pirmųjų žodžių tarimas.
- Sužinokite apie pagrindines skaitymo ir rašymo sampratas.
- Sąveika su fizine aplinka (nusileidimas laiptais, užlipimas ant kėdės) ir socialinis (susitikimas su kitais bendraamžiais ir žaidimas su jais).
Vaikystė (nuo 6 iki 12 metų)
Daugeliui specialistų vaikystė yra svarbiausias žmogaus vystymosi etapas, nes būtent ten įgyjami psichosocialiniai ir emociniai įgūdžiai, būtini sveikam vystymuisi, ir padedami pamatai, koks bus žmogus ateityje.
Tarp jo savybių išsiskiria:
- Pažintinių gebėjimų ugdymas (idėjų susiejimas, spalvų, formų ir struktūrų atpažinimas)
- Skaitymo, rašymo ir loginio mąstymo įgūdžių raida.
- Socialiniu lygmeniu tai yra daug sąveikos laikotarpis, kai per švietimo ir rekreacinę veiklą pradeda formuotis pirmieji ryšiai už namų ribų.
Taip pat žiūrėkite „Vaikystė“.
Paauglystė (12-20 metų)
Biologiškai paauglystė yra žmogaus vystymosi stadija, pasižyminti hormoniniais ir fiziniais pokyčiais, kurie nulems asmens seksualinę brandą. Jis skirstomas į du etapus:
Ankstyva paauglystė (12-15 metų)
Jam būdinga:
- Ūgio padidėjimas.
- Svorio ir ūgio pokyčiai.
- Kūno plaukų išvaizda.
- Moterų krūtų augimas ir mėnesinių pradžia.
- Lytinio potraukio išvaizda abiejose lytyse.
- Polinkis į izoliaciją ar atsiribojimą nuo šeimos branduolio.
Vėlyva paauglystė (nuo 15 iki 20 metų)
Šiame etape lytinio brendimo procesas yra baigtas ir paauglys ruošiasi pilnametystei. Tai apima aukštosios mokyklos baigimą, taip pat akademinių ar profesinių interesų tyrimą.
Taip pat žr. Paauglystė.
Jaunimas (nuo 20 iki 25 metų)
Šiame etape prasideda pirmoji suaugusiųjų socialinė sąveika, nors individui vis dar trūksta emocinės brandos. Be kitų šio vystymosi etapo savybių, išsiskiria:
- Fizinio vystymosi proceso kulminacija.
- Individas pradeda patirti pasaulį aiškiau matydamas save ir tai, ko nori ateityje.
- Daugeliu atvejų tai yra emancipacijos stadija, nes individas pradeda generuoti savo pajamas ir kloti pagrindą savo suaugusiam gyvenimui.
Suaugęs amžius (nuo 25 iki 60 metų)
Tai ilgiausias žmogaus vystymosi etapas, apimantis įvairius fizinius, emocinius ir psichologinius pokyčius, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus amžių ir fazę. Savo ruožtu jis turi tris klasifikacijas:
Jaunas suaugęs amžius (nuo 25 iki 40 metų)
Iš esmės pilnametystė yra didžiausio gyvybingumo ir aktyvumo laikotarpis. Keletas išskirtinių funkcijų yra:
- Tai didžiausio produktyvumo etapas, nes jis sutampa su aukštojo mokslo baigimu ir profesiniu tobulėjimu.
- Tai taip pat yra etapas, kuriame idealiu atveju jis yra sukurtas, nes žmonės yra visiškai savo reprodukcinės savybės ir emocinė branda, reikalinga susidoroti su pokyčiais, kuriuos reiškia šis procesas.
Vidutinis suaugęs amžius (nuo 40 iki 50 metų)
Nuo 40 metų prasideda pokyčiai, būdingi moterų menopauzei ir vyrų andropauzei, kuriems būdinga:
- Hormoniniai svyravimai
- Emociniai pokyčiai
- Svorio ir ūgio pokytis
- Sumažėjęs lytinis potraukis
- Pilkų plaukų ir smulkių linijų išvaizda
- Kaulų ir raumenų masės praradimas.
Vėlyvas suaugęs amžius (nuo 50 iki 60 metų)
Be ankstesniuose etapuose prasidėjusių fizinių pokyčių sustiprėjimo, vėlyvam pilnametystei būdingi gyvybiškai svarbūs pokyčiai, turintys įtakos socialinei dinamikai:
- Vaikų emancipacija, kuri daugeliu atvejų reiškia tėvų vienišumo laikotarpio pradžią.
- Tai išėjimo į pensiją ir prioritetų permąstymo etapas, todėl įgūdžiai, talentai, pomėgiai ir socialiniai ryšiai šiuo laikotarpiu yra ypač svarbūs.
- Sumažėjęs lytinis potraukis abiejų lyčių atstovams.
- Moterų makšties tepimo problemos ir vyrų erekcijos sutrikimai.
Taip pat žr.
Pagyvenę žmonės (60 metų ir vyresni)
Senatvė, dar vadinama trečiuoju amžiumi, yra paskutinis žmogaus vystymosi etapas ir jam būdinga
- Palaipsniui blogėja fiziniai ir pažintiniai gebėjimai.
- Polinkis į socialinę izoliaciją arba dėl ligų atsiradimo ar evoliucijos, arba dėl socialinio rato sumažėjimo dėl kitų bendraamžių mirties.
- Senėjimo proceso pagreitis (oda praranda elastingumą, gilėja raukšlės, pradeda slinkti plaukai).
- Kaulų ir raumenų masės sumažėjimo pagreitis.
- Susilpnėjęs regėjimas ir klausa.
Tačiau tokie veiksniai kaip gyvenimo kokybė ir sveikatos įpročiai, įgyti ankstesnėse gyvenimo stadijose, gali teigiamai paveikti šį etapą. Fiziniu ir emociniu požiūriu sveikas suaugęs žmogus susidurs su geresne perspektyva, todėl svarbu laiku sukurti sąlygas ir įpročius.
Taip pat žr. Senatvė.
