Populiarus posakis, kuriame rašoma: „Geriau, kad jie sako, kad jis pabėgo čia, nei čia mirė“, reiškia, kad bailys mieliau vertina jo reputacijos pažeidimą, o ne mirtį, tai yra, užuot kovojęs mūšyje, kurio jis negali laimėti. Šis posakis atsirado iš ispanų kultūros, iš kur jis paplito visose ispanakalbėse šalyse.
Jo turinys sukasi apie asmeninės reputacijos problemą. Iš tikrųjų išraiška rodo, kad tas, kuris pasitelkia posakį, žino istorinės atminties svorį, kuris išreiškiamas istorijose, kurios eina iš kartos į kartą.
Posakis rodo, kad bailys investuoja vertybes, dėl kurių susitarė visuomenė, kurios dalis jis yra. Iš tiesų, Vakarų visuomenei teisinga priežastis verta kovos, net jei iš anksto žinoma, kad ją galima pralaimėti. Todėl šis posakis pabrėžia dviejų esminių vertybių konfrontaciją: vertės garbė palyginti su gyvenimas.
Gilesnė prasme ir atsižvelgiant į posakio įvaizdį, didvyris ar drąsus žmogus yra tas, kuris aukoja savo gyvenimą aukodamas dėl gero tikslo, o jam atpildas bus tas, kad jo istorija bus pasakojama karta po kartos.
Bailiui geriau išgelbėti jo gyvybę ir gyventi su bloga reputacija, nei įeiti į mirusiųjų memorialą. Tai reiškia, kad bailiui jo išgyvenimas, kuris gali būti vertinamas kaip jo paties ramybės konflikto akivaizdoje simbolis, viršija tai, ką jie pasakys.
Taip pat žr. Šuo, kuris loja, nesikandžioja.
