Kas yra „Hyperbaton“:
Retorikoje hiperbatonas yra a literatūrinė konstrukcijos figūra, kurią sudaro įprasto ar įprasto sakinių žodžių eiliškumo pakeitimas. Žodis savaime kilęs iš lotyniško hiperbano, o tai savo ruožtu iš graikiško ὑπερβατόν (hiperbaton).
Hiperbatonas yra retorinė figūra, plačiai naudojama literatūriniame diskurse, ypač poezijoje, siekiant suteikti tekstui išraiškingumo, intensyvumo ar grožio, taip pat suteikti tam tikrą keistenybę, intrigą ar gilumą kalbai.
Pavyzdžiui, ten, kur Rubén Darío sako: „Aš turėjau tavo bučinius ir tavo ašaras į burną“ (eilėraštyje „Margarita“), dažniausiai buvo parašyta „Aš turėjau tavo bučinius ir tavo ašaras į burną. " Tačiau poetas keičia sintaksinę elementų tvarką, kad eilutė būtų apdovanota grožiu ir emocijomis.
Poezijoje jis paprastai vartojamas dėl to, kad reikia pritaikyti eilutę prie naudojamo matuoklio, įdėti akcentą į tam tikrą vietą, gauti rimą ar sukurti sinalefą.
Kaip literatūrinį prietaisą kastiliečių kalba, hipotatoną galima atsekti iki XV amžiaus prozos, dėl lotynų kalbos sintaksės schemos įtakos ar kaip jos imitacijos.
Hiperbatonio pavyzdžiai
- "Na, jo nuolatiniam švelnumui / suvienijo smurtinė aistra. / Vienoje marlės peplum / buvo supakuota bakchantė". In: „Rudens daina pavasarį“, autorius Rubén Darío.
- "Aš noriu išreikšti savo kančią eilutėse, kurios panaikina / pasakys mano rožių ir svajonių jaunystę". In: „Nocturno“, autorius Rubén Darío.
- "Ir už žiaurųjį, kuris išplėšia / širdį, kuria gyvenu, / auginu usnį ar dilgėlę; / auginu baltą rožę". In: „Aš auginu baltą rožę“, José Martí.
- - Labai arti mano saulėlydžio, aš palaiminu tave, Gyvenimas. In: „Ramybėje“, Amado Nervo.
- "Pilka ir violetinė / yra mano alyvuogių žalia". In: „Canción“, José Moreno Villa.
