Kas yra klasikinė fizika:
Klasikinė fizika arba Niutono fizika yra a disciplina, kuri remiasi pagrindiniais kasdienių daiktų judėjimo dėsniais.
Klasikinė fizika yra žinoma kaip tokia, 1687 m. Paskelbus Niutono dėsnius, Isaaco Newtono (1643–1727) matematinę formuluotę. Philosophiae naturalis principia mathematica. Niutono dėsniai yra klasikinės fizikos ir mechanikos pagrindas.
Klasikinė fizika skirstoma į šias disciplinas:
- Kinematika
- Klasikinė mechanika
- Hidrostatinė ir hidrodinaminė
- Termodinamika
- Bangos ir optika
- Elektra ir magnetizmas (vėliau elektromagnetizmas)
- Fizinis
- Mechanika
Skirtumas tarp klasikinės fizikos ir šiuolaikinės fizikos
Šiuolaikinė fizika gimė 20 amžiuje, viena vertus, gimus Alberto Einšteino bendrajai reliatyvumo teorijai, paskelbtai 1905 m., Ir, kita vertus, kvantinei mechanikai, vadinamai mokslu, tiriančiu dalelių elgseną atomazgoje. ir subatominiame lygyje.
Niutono dėsniai
Kvantinė fizika remiasi trimis Niutono dėsniais:
Pirmasis Niutono įstatymas arba inercijos įstatymas
Pirmasis Niutono dėsnis teigia, kad objektas liks ramybės būsenoje arba tolygiai tiesia linijiniu judesiu (M.R.U.), nebent jį veiktų išorinė jėga.
Šis dėsnis taikomas tik standartinėms objektų problemoms, kurių grynoji vidinė jėga yra 0. Be to, objektams taip pat būdinga dviejų jėgų prasimanymas: sukamojo judesio jėga ir sunkio jėga.
Pirmojo Niutono dėsnio pavyzdžiu įsivaizduokite, kad žmogus, pasisukęs išskėstomis rankomis, laikosi virvę su rutuliu gale. Kamuolys aplinkui apskris apskritimą. Jei virvelė nutrūksta, rutulys eis tiesia linija, kur virvutė paliko kamuolį, nubrėždama vienodą tiesinį judesį.
Antrasis Niutono dėsnis arba pagrindinis dinamikos principas
Antrasis Niutono dėsnis arba pagrindinis dinamikos principas buvo pažanga tyrinėjant judėjimą, nes jis nesiorientavo vien į judėjimo aprašymą, bet į jo priežasčių nustatymą pagal šią formulę:
Kur F reiškia grynąją objekto jėgą, m yra objekto masė, o a - pagreitis. Ši formulė padeda ištirti rezultatus, kuriuos ta pati jėga daro skirtingos masės objektams.
Taip pat žr. Antrąjį Niutono dėsnį
Trečiasis Niutono dėsnis arba veiksmo-reakcijos principas
Trečiasis Niutono dėsnis numato, kad visos jėgos Visatoje vyksta poromis, tai yra, jos turi vienodo, bet priešingo dydžio jėgą. Tai rodo izoliuotų jėgų neegzistavimą ir yra vienas iš pagrindinių Visatos simetrijos principų.
Trečiasis įstatymas nurodo, kad jei yra išorinė jėga, tai jėgai atsvers kita lygi, bet priešinga kryptimi. Įstatymas taip pat taikomas vidinėms jėgoms, kurios tokiu būdu palaiko ramybės būseną, nes ji negalės sukurti grynosios jėgos visai sistemai, kad ją paleistų. Tik sąveika su kitu išoriniu objektu galės jį perkelti.
