Kas yra psichologija:
Psichologija yra disciplina, kuria siekiama išanalizuoti psichinius ir elgesio procesus bei jų sąveiką su fizine ir socialine aplinka.
Žodis „psichologija“ kilęs iš graikų kalbos psicho arba psichika, kas reiškia „siela“, „psichika“ ar „protinė veikla“, ir namelis, kuris reiškia „studija“ arba „traktatas“. Todėl psichologija reiškia psichikos tyrimą ar traktavimą.
Pasak austrų psichologo H. Rohracherio, psichologija yra mokslas, tiriantis ar tiriantis procesus ir sąmoningas būsenas, taip pat jų kilmę ir poveikį.
Psichologijoje galimi ir pateisinami bent du požiūriai: gamtos mokslų, kurie siekia priežastinio paaiškinimo, ir filosofijos mokslų, kurie ieško prasmės ir prasmės paaiškinimo.
Didžioji dalis psichologijos tyrimų atliekama taikant sisteminio stebėjimo metodą. Kai kuriais atvejais stebėjimas gali būti atsitiktinis.
Psichologijos kilmė ir raida
Senovės filosofai, tokie kaip Sokratas, Platonas ir Aristotelis, buvo psichologijos pirmtakai, nes jie apmąstė žmogaus sielą ir jos ryšių su pasauliu būdą.
Tą patį padarė ir vėlesni autoriai, tokie kaip Šv. Tomas Akvinietis viduramžiais, Dekartas Renesanso epochoje, Christianas Wolfas ir Immanuelis Kantas, tik keli jų vardai.
Natūralistiškai orientuota psichologija klestėjo XIX a. Tai buvo siejama su J. Müllerio ir H. Helmholtzo sensorine fiziologija ir psichofizinių EH Weberio ir G. Th.Fechnerio matavimo metodų išradimu.
Eksperimentinė psichologija atsirado Vokietijoje 1879 m. Kartu su Wundtu, kuris įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją. Būtent iš ten filosofija ir psichologija buvo atskirta.
Netrukus psichologija išsiplėtė tyrinėjant mintį, valią, sąlyginius refleksus (Pavlovas), įvedant faktorių analizę (Ch. Spearmanas) ir galiausiai matuojant intelektą (A. Binet).
- Psichika
- Siela
Pagrindiniai psichologijos srautai
Šiandien žinomos psichologinės srovės kilo iš šių pagrindinių linijų:
- Geštaltas: remiantis formos psichologija, kurią Christianas Von Ehrenfelsas sukūrė 1890 m.
- Psichoanalizė: nurodo austrų gydytojo ir neurologo Sigmundo Freudo (1856–1939) sukurtą analitinę psichologiją.
- Biheviorizmas: skirta žmogaus elgesio analizei, remiantis Pavlovo indėliu.
- Kognityvinė psichologija ar kognityvizmas: srovė, skirta pažinimo ar žinių įgijimo procesams tirti. Jį vairavo Jerome'as Bruneris ir George'as Milleris.
Be šių srovių, yra daugybė psichologijos šakų. Tarp jų galime paminėti: humanizmą, funkcionalizmą, sisteminę psichologiją, psichobiologiją, fiziologinę psichologiją, funkcionalizmą, asociaciją ir struktūralizmą.
Pagrindinėje psichologijoje yra evoliucinė psichologija, mokymosi psichologija, meno psichologija, psichopatologija ir asmenybės psichologija.
Taikomojoje psichologijoje yra klinikinė psichologija, vaikų psichologija, švietimo psichologija, socialinė psichologija, profesinė psichologija (darbo ir organizacinė psichologija), sveikatos psichologija, avarinė psichologija, psichologijos bendruomenė ir teismo psichologija.
- Geštaltas
- Psichoanalizė
- Biheviorizmas
Klinikinė psichologija
Klinikinė psichologija yra sritis, tirianti ir analizuojanti paciento psichinius ir elgesio procesus, siekiant palengvinti jų skausmą ir pagerinti žmogaus būklę, kad jie galėtų būti integruoti į visuomenę.
Socialinė psichologija
Socialinės psichologijos studijų tikslas yra socialinis žmonių elgesys kolektyviniame kontekste. Analizuokite tokius reiškinius kaip socialinis susibūrimas ar susitikimas, tarpusavio priklausomybė ir socialinė sąveika.
Profesinė psichologija
Darbo psichologija, dar vadinama darbo, profesine ar organizacine psichologija, tiria organizacijų ir įstaigų darbuotojų elgesį. Ji taip pat kišasi į darbo procesus ir į žmogiškųjų išteklių valdymą.
Vaiko psichologija
Vaiko psichologija yra raidos psichologijos sritis, susijusi su psichikos apraiškų vaikystėje tyrimais ir tyrimais paauglystėje. Be kiekvieno evoliucijos etapo fiksavimo, ypač tiriamos įvairios funkcijos, tokios kaip kalbos raida, atmintis, vertės jausmas ir kt.
Spalvų psichologija
Spalvų psichologija analizuoja spalvų poveikį žmogaus suvokimui ir elgesiui. Jis taikomas dizaino ir rinkodaros srityse, siekiant siųsti pranešimus ir sukelti specifinį žmonių elgesį. Remiantis šia teorija, kai kurios spalvų perduodamos emocijos yra šios:
- Geltona: optimizmas
- Naranjo: gerumas ir užuojauta
- Raudona: jaudulys, dėmesys
- Violetinė: kūrybiškumas ir paslaptingumas
- Mėlyna: pasitikėjimas ir jėga
- Žalia: ramybė, organiška
- Pilka: pusiausvyra ir ramus
- Atvirkštinė psichologija
- Teismo psichologija
- Asmenybės teorijos.
