Kas yra Ira:
Pyktis yra a emocija, susidedanti iš neigiamų jausmų rinkinio, kuris gali sukelti smurto aktus. Tiek žmonės, tiek gyvūnai jaučia pyktį.
Kalbant apie prigimtį, taip pat galima paminėti pyktį, nurodantį nuožmumas, su kuriuo vyksta tam tikri gamtos įvykiai. Pavyzdžiui, „gaisro siautėjimas buvo toks, kad jis sugriovė visus kaimo namus“.
Tuo pačiu būdu, Katalikų Bažnyčioje pyktis yra septynių mirtinų nuodėmių dalis. Tokiu atveju pyktis gali pasireikšti prieš save, pavyzdžiui, dėl savęs nusišaipymo ar savižudybės ir prieš kitus smurtiniais veiksmais ar žmogžudystėmis.
Kad ir kaip būtų, pyktis yra katalikybės pasmerktas ir nubaustas jausmas, nes jis atitolina žmones nuo Dievo.
Pyktis yra labai sudėtinga emocija, kurią patiria visi žmonės, ji pasireiškia bet kuriame mūsų veiksme ir gali kilti dėl įvairių aplinkybių, tokių kaip darbo konfliktas, nesąžiningas ir nepagarbus elgesys, nusivylimas kažko nepasiekus ir kt.
Šiais atvejais pyktis gali būti toks lengvas kaip akimirkos pasibjaurėjimas arba virsti apmaudo ir neapykantos jausmu.
Pyktį palaiko kiti jausmai, tokie kaip pyktis, pyktis, susierzinimas, įtūžis, pyktis, neapykanta, siautėjimas, pavydas, pavydas, panieka, antipatija, bejėgiškumas, įtūžis, be kita ko, kurie sukelia didelį žmonių dirglumą ar susierzinimą.
Kita vertus, pyktis taip pat sukelia fizinius pokyčius, kurie gali pakenkti sveikatos būklei, pavyzdžiui, greitas kvėpavimas, adrenalinas, padidėjęs širdies ritmas, padidėjęs kraujospūdis ir kt.
Kai vienas ar keli žmonės patiria pyktį keliančią situaciją, jie paprastai reaguoja į tokią situaciją ir išreiškia save šaukdami, įžeidinėdami, ką nors mušdami. Tai yra, žmonės siekia pulti kaip gynybos veiksmo arba bėga nuo grėsmės.
Pavyzdžiui, „Įsiutę ir pikti sirgaliai šaukė nesuskaičiuojamų įžeidimų teisėjui dėl jo baudos“, „José mokykloje užklupo pykčio priepuolis ir smogė vienam savo klasės draugui“.
Psichologinių tyrimų metu pyktis suprantamas kaip smegenų atsakas, kuriuo siekiama susidurti su grėsme. Tačiau specialistai paaiškina, kad pyktis nėra išankstinis žmogaus genetikos jausmas ir nėra jo evoliucijos dalis.
Pyktis yra jausmas, kuris yra žmogaus elgesio dalis, todėl sukelia pažintinius atsakymus (situacijos aiškinimas) ir fizinius atsakus (fiziniai pokyčiai), iš kurių daugelis sukelia sąmoningus sprendimus.
Tačiau kartais pyktis būna toks stiprus, kad žmonės veikia neatsižvelgdami į pasekmes.
Psichoanalizės kūrėjas Sigmundas Freudas teigė, kad žmonės jaučia pyktį, kai jiems trūksta meilės, tai yra, meilės ir meilės poreikiai nėra patenkinti.
Kaip suvaldyti pyktį
Pyktis tai turi būti valdoma emocija siekiant išvengti tolesnių konfliktų ar sunkumų. Psichologai siūlo išskirti šį jausmą, kad būtų išvengta ligų. Tačiau norint išvengti smurtinių ar pavojingų situacijų, reikia įvertinti jo išorinį poveikį.
Kiekvienas asmuo pyktį išgyvena skirtingai, todėl galima atskirti pasyvų pyktį nuo agresyvaus pykčio. Abi gali būti kontroliuojamos taikant terapijas ar skirtingas strategijas, tarp kurių yra:
- Nepasiduokite mintims, kurios sukelia apmaudą.
- Praktiškai pritaikykite įvairius atsipalaidavimo pratimus.
- Būk pagarbus.
- Venkite neigiamų keršto, destruktyvių ar grėsmingų minčių.
- Įstatykite save į kito vietą ir objektyviai stebėkite situaciją.
- Nustatykite, kas sukėlė susierzinimą, ir išreikškite šį jausmą sąžiningai, pagarbiai ir be grasinimų.
- Fizinės ar psichologinės žalos atveju kreipkitės į specialistą, kad ateityje išvengtumėte nusivylimo, pernelyg didelio pykčio ar kančios. Svarbu ramiai gyventi teigiamomis mintimis.
- Įniršęs.
- 50 asmens defektų: nuo mažiausiai erzinančių iki rimčiausių.
