Pagal kalbinių ženklų naudojimą (ar ne) yra du pagrindiniai bendravimo tipai:
- Žodinis
- Neverbalinis
Iš ten yra naujos bendravimo tipų klasifikacijos, pagrįstos skirtingais veiksniais:
- Pagal dalyvių skaičių.
- Pagal atsakymo tipą.
- Pagal jutiminį kanalą.
- Pagal ryšio terpės tipą.
- Pagal komunikacijos tikslą.
- Pagal jo taikymo sritį.
- Priklausomai nuo duomenų perdavimo tipo.
Bendravimas yra pranešimų generavimo, perdavimo ir keitimosi procesas tarp siuntėjo (kuris sugeneruoja ir perduoda pranešimą) ir gavėjo (kuris aiškina ir atsako į minėtą pranešimą). Tai yra sudėtingas procesas, todėl yra tiek klasifikacijų pagal kelis kintamuosius, kiek ir toliau.
Pagal kalbinių ženklų naudojimą
Lingvistinis ženklas yra vienetas, susidedantis iš sąvokos ar reikšmės ir sakomo ar užrašyto žodžio, vadinamas žymekliu. Jei danguje matome balkšvą susikaupimą, žinome, kad tai yra debesis (tai reiškia) ir kad ispanų kalboje jis susideda iš n, u, b ir e raidžių (reikšmingos).
Gebėjimas naudoti kalbinius ženklus būdingas tik žmonėms. Priklausomai nuo to, ar jų yra mūsų komunikacijoje, tai gali būti dviejų tipų:
1 Žodinis bendravimas
Žodinis bendravimas yra komunikacijos rūšis, kuriai reikia naudoti kalbinius ženklus, tokius kaip rašytinis žodis (rašyba) ar sakomasis žodis (fonemos), kad jį būtų galima vykdyti.
Tai yra svarbiausias bendravimo tipas, nes tam reikia atlikti pažintinius procesus (mąstymą) ir tai gali padaryti tik žmonės.
Savo ruožtu žodinis bendravimas skirstomas į du tipus:
Žodinis bendravimas: apima kalbos naudojimą. Tam reikia ne tik fizinių ir pažintinių gebėjimų kurti ir perduoti prasmingus žodžius, bet ir bendro kodo. Šiuo atveju kodas yra kalba arba kalba, kuri yra kalbinių ženklų sistema, būdinga žmonių grupei.
Žodinio bendravimo pavyzdys galėtų būti dviejų žmonių, kalbančių ta pačia kalba, pokalbis.
Rašytinis bendravimas: reikia naudoti rašytinį kodą. Šiuo atveju kodas yra rašyba ar ženklai, kuriuos naudojame žodžiams vaizduoti. Šie ženklai turi būti bendros sistemos, vadinamos abėcėle, dalis, kuri savo ruožtu yra gramatinių taisyklių, reguliuojančių jų vartojimą, pavyzdžiui, kirčiavimo taisyklės.
Rašytinio bendravimo pavyzdys būtų tekstinis pranešimas, parašytas ispanų kalba gavėjui, kuris taip pat kalba ta pačia kalba.
Vykdant žodinį ryšį, nepaprastai svarbu, kad siuntėjas ir gavėjas pasidalintų žodžiu (kalba) arba rašytiniu (abėcėlės) kodu, kuriuo siunčiamas pranešimas. Priešingu atveju imtuvas negali jo interpretuoti ar į jį atsakyti, o tai reiškia komunikacijos proceso gedimą.
2. Neverbalinis bendravimas
Tai bet koks keitimosi informacija procesas, kurio metu žodinių ar rašytinių žodžių vartoti nereikia. Jis skirstomas į tris tipus:
- Kinezinis neverbalinis bendravimas: reiškia kūno kalbos vartojimą. Pavyzdžiui, gestai ir išvaizda.
- Prokseminis neverbalinis bendravimas: tai susiję su atstumu tarp vieno žmogaus ir kito, kuris skiriasi priklausomai nuo aplinkybių ir kultūros. Pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje yra normalu, kad žmonės yra labai artimi, tačiau anglosaksų šalyse tai galima interpretuoti kaip agresiją.
- Neverbalinis paralingvistinis bendravimas: reiškia garsų išraišką be žodžių. Pavyzdžiui, euforijos šauksmas, žiovulys, balso tono pokyčiai ir kt.
Pagal dalyvių skaičių
Priklausomai nuo žmonių, dalyvaujančių keičiantis žinutėmis, skaičiaus, komunikacija gali būti:
3. Asmeninis bendravimas
Tai reiškia, kad vienas asmuo bendrauja kitam. Vienas iš jų siunčia pranešimą (siuntėjas), o kitas jį gauna (imtuvas). Galiausiai, jei reikia, šiuos vaidmenis galima pakeisti.
Pavyzdžiui, pokalbyje:
-Emiteris: Sveiki, kaip tu?
-Gavėjas: man viskas gerai.
-Emiteris: pasakyk man, kaip tau sekasi?
-Gavėjas: geriau nei bet kada. Aš gavau naują darbą!
4. Kolektyvinis bendravimas
Tai yra komunikacijos rūšis, kuri generuojama, kai pranešimais keičiasi daugiau nei du žmonės.
Kolektyvinės komunikacijos pavyzdys yra darbo susitikimas, kuriame visi dalyviai keičiasi idėjomis.
5. Kolektyvinis bendravimas
Kai bendraujančių žmonių grupė priklauso tai pačiai grupei.
Kolektyvinio bendravimo pavyzdys yra tai, kai studentų grupė susirenka aptarti grupės užduotį.
6. Tarpkolektyvinis bendravimas
Tai yra keitimasis žinutėmis tarp skirtingų grupių.
Pavyzdžiui, įmonėje finansų komanda susitinka su žmogiškųjų išteklių komanda ir aptaria tam tikrus įmonės sprendimus.
7. Masinis bendravimas
Tai yra tada, kai vienas emitentas (kuris gali būti atskiras asmuo arba grupė, veikianti kaip vienas emitentas) kreipiasi į žmonių grupę, kuri veikia kaip imtuvas.
Pavyzdžiui, koncerte spinduliuojantis būtų solo dainininkas ar grupė, o auditorija - priėmėja.
Pagal atsakymo tipą
Keitimasis pranešimais komunikacijos procese gali būti vykdomas realiuoju laiku arba ne. Remiantis tuo, bendravimas gali būti:
8. Sinchroninis ryšys
Keitimasis informacija vyksta realiu laiku, tai yra nedelsiant.
Pavyzdys, vaizdo skambutis, pokalbis.
9. Asinchroninis bendravimas
Keitimasis informacija vyksta ne realiuoju laiku. Todėl, jei reikia, pranešimo siuntėjas turės šiek tiek palaukti, kol gaus atsakymą.
Pavyzdžiui, a el jis siunčiamas nedelsiant, tačiau į jį ne visada reaguojama nedelsiant.
Pagal jutimo kanalą
Priklausomai nuo to, kokį jausmą suvokia nervų sistemą stimulo pavidalu pasiekianti informacija, komunikacija gali būti:
10. Palieskite bendravimą
Tai apima prisilietimo pojūtį, norint suvokti tūrius ir tekstūras, kurios teikia informaciją imtuvui.
Pavyzdžiui, Brailio rašto skaitymo ir rašymo metodas, leidžiantis bendrauti žmonėms su regos negalia.
11 uoslės komunikacija
Bendravimas užmezgamas per kvapą.
Dažnas pavyzdys yra tas, kad daugelį kartų galime nustatyti, ar maisto produktas yra blogos būklės vien pagal jo skleidžiamą kvapą.
12. Vaizdinis bendravimas
Informacija suvokiama per regėjimo pojūtį
Dažnas pavyzdys yra tas, kad daugeliu atvejų žmonėms nereikia fotografijos, kad ji mums būtų aprašyta, kad suprastume jos perduodamą žinią.
13. Skoningas bendravimas
Informacija suvokiama per skonio pojūtį.
Pavyzdžiui, kai mes turime gėrimą ar valgį.
14 Klausos komunikacija
Informacija suvokiama per klausos pojūtį.
Pavyzdžiui, žodinis bendravimas ir muzika.
Pagal ryšio terpės tipą
Žiniasklaida yra priemonės, leidžiančios siųsti pranešimus didžiulei gavėjų grupei. Priklausomai nuo terpės, naudojamos bendrinti pranešimą, komunikacija gali būti:
15. Skaitmeninis bendravimas
Tai nurodo ryšio rūšį, kuri užmezgama per skaitmenines technologijas naudojančius kanalus. Tokiu atveju informacija platinama internetu.
Pavyzdžiui, tinklalapis, el. Paštas, socialiniai tinklai.
16. Televizijos ryšys
Šiuo atveju kanalas ar priemonė pranešimui perduoti yra televizija. Ten siuntėjas (šiuo atveju kiekvieno kanalo programavimas) siunčia pranešimą, kurį imtuvas (žiūrovas) gauna per ekraną.
17. Radijo ryšys
Ryšys generuojamas per radiją, kuris yra kanalas, kuriuo perduodamas pranešimas. Tokiu atveju siųstuvą sudaro visos radijo stotys.
18. Telefoninis bendravimas
Tai yra komunikacinis procesas, vykstantis telefonu.
Pavyzdžiui, skambutis ar pranešimas.
19. Kinematografinė komunikacija
Jis naudoja kiną kaip priemonę perduoti pranešimą, kuris savo ruožtu yra filme, vaizdo įraše ar garso ir vaizdo medžiagoje, kuria norite pasidalinti su imtuvu.
Pagal komunikacijos tikslą
Atsižvelgiant į tikslą, kurį reikia pasiekti paskelbiant pranešimą, komunikacija gali būti:
20. Žurnalistinė komunikacija
Naudokite laikmeną pranešimams perduoti informaciniais tikslais.
Pavyzdžiui, televizijos žinių laidos ar vietinės naujienų svetainės.
21. Reklaminė komunikacija
Tai komunikacijos rūšis, naudojama norint reklamuoti produktą ar paslaugą, paprastai siekiant skatinti jo pardavimą.
Pavyzdžiui, kai „YouTube“ vaizdo įraše matome pripažinto prekės ženklo reklamą.
22. Švietimo komunikacija
Tai pranešimo, turinčio švietimo tikslą, perdavimas. Pabaiga šiuo atveju yra ko nors išmokyti.
Dažniausias pavyzdys yra mokytojas, dėstantis klasę. „YouTube“ pamoka, kurioje paaiškinama, kaip išspręsti konkrečią problemą, taip pat yra švietimo bendravimo forma.
23. Politinė komunikacija
Tai yra komunikacijos rūšis, kurios tikslas yra paveikti visuomenės nuomonę politiniame kontekste.
Politinės komunikacijos pavyzdys yra rinkimų kampanijose naudojamos strategijos. Tai gali būti tam tikrų drabužių spintos spalvų pasirinkimas, anksčiau paruoštos kalbos transliavimas arba ikoniškų vaizdų, pavyzdžiui, politikas, laikantis kūdikį, ar vyresnio amžiaus žmogaus bučinys ant kaktos, kūrimas.
Šiuo atveju tikslas yra teigiamai paveikti rinkėjus.
24. Organizacinis bendravimas
Tai reiškia organizacijų valdomą komunikaciją. Tai gali turėti vidinį tikslą, pavyzdžiui, bendravimą tarp įmonės ir personalo, arba išorinį tikslą, pvz., Bendravimą tarp bendrovės ir jos vartotojų, žiniasklaidos, jos tiekėjų ir kt.
Organizacinėje komunikacijoje yra kelios kategorijos:
- 25. Dvipusis bendravimas: bendravimas vyksta tarp organizacijos žmonių grupės ir tikimasi, kad visi aktyviai dalyvaus. Pavyzdžiui, el. Laiškas, kuriame prašoma atsakymo iš visų dalyvaujančių asmenų.
- 26. Vienpusis bendravimas: ryšį valdo siuntėjas ir iš imtuvo nesitikima jokio atsakymo. Pavyzdžiui, siunčiant nutraukimo laišką.
- 27. Aukštesnė komunikacija: komunikacija vykdoma iš galios padėties į žemesnius rangus. Pavyzdžiui, kai viršininkas šaukia susirinkimą.
- 28. Bendravimas žemyn: komunikaciją valdo įmonės darbuotojai, kurie nukreipia savo žinią savo viršininkams. Pavyzdžiui, raginimas susivienyti su įmonės savininkais.
- 29. Oficialus bendravimas: komunikacijos procesas priklauso nuo tam tikrų taisyklių laikymosi. Pavyzdžiui, el. Laiškuose turi būti sveikinimas, įmonės grafinis tapatumas, tam tikro žodyno naudojimas ir kt.
- 30. Neformalus bendravimas: bendravimui netaikoma jokia konkreti taisyklė. Pavyzdžiui, elektroniniai laiškai ar tiesioginiai pranešimai tarp bendradarbių.
Pagal jo difuziją
Kai siuntėjas ir gavėjas dalyvauja komunikaciniame procese, ne visada būtina ar pageidautina, kad pranešimas būtų išplatintas naujiems imtuvams. Tokiu atveju bendravimas gali būti:
31. Privatus bendravimas
Tarp siuntėjo ir gavėjo palaikomas komunikacinis procesas. Pavyzdžiui, telefono skambutis tarp dviejų žmonių.
32. Viešoji komunikacija
Pranešimo perdavimas gali arba turėtų apimti naujus gavėjus. Pavyzdžiui, nacionalinio intereso naujienų sklaida.
Priklausomai nuo duomenų perdavimo tipo
Telekomunikacijų pasaulyje yra keletas kompiuterinio ryšio tipų:
33. Duomenų perdavimas paprastasis
Tai kompiuterinio ryšio rūšis, kai duomenys (pranešimas) siunčiami vienakrypčiu būdu. Tai yra, nesitikima, kad bus atsakymas ar Atsiliepimas imtuvo. Pavyzdys yra televizija ar radijas, kurie transliuoja tik pranešimus, tačiau su tuo turiniu bendrauti neįmanoma.
34. Duomenų perdavimas pusiau dvipusis
Šiuo atveju ryšio procesas vyksta dvikryptiai, pasikeičiant pranešimais tarp siuntėjo ir gavėjo. Tačiau imtuvas turi laukti, kol siunčiami duomenys galės atsakyti, nes procesas negali vykti vienu metu.
Pavyzdžiui, kai naudojate racija, siuntėjas siunčia savo pranešimą ir turi laukti, kol imtuvas jį gaus, kad galėtų tęsti ryšį.
35. Duomenų perdavimas dvipusis
Tai duomenų perdavimo sistema, naudojanti dvi vienkartines sistemas, leidžiančias bendrauti dviem kryptimis ir vienu metu.
Dvipusio sistemos pavyzdys yra vaizdo skambučiai.
36. Nuoseklus duomenų perdavimas
Nuosekliam duomenų perdavimui reikia suskaidyti informaciją į mažesnes dalis, kurios bus siunčiamos po vieną, kol duomenų paketas bus baigtas.
Tokio tipo ryšio pavyzdys yra Morzės kodas.
Tau taip pat gali patikti:
- Bendravimas.
- Komunikacijos elementai.
- Žodinis bendravimas.
- Neverbalinė komunikacija.
- Žiniasklaida.
